2007-08-15

Death by Powerpoint

Po poros savaičių pajūtyje be Tv ir kompiuterio šiandien įsijungęs savo "senuką" kompiuterį šiek palandžiojau po internetą ir suradau štai šią prezentaciją apie tai, kaip "nenudobti" klausytojo su Powerpoint'o prezentacijos pagalba. Kol kas tiek. Kai už lango vis dar nesitraukia karšta vasara, labai sunku surasti laisvo rašinėjimams virtualioje erdvėje.

2007-07-26

Nematomas žmogus lieka nevalges

Štai dar dvi prezentacijos, kurios atkreipė mano dėmesį ir kuriomis nusprendžiau pasidalinti su tais keliais lankytojais, kurie retkarčiais užklystą į šį dienoraštį. Profesoriaus L.Lessig'o prezentacija, mano kuklia nuomone, yra tobulybės viršunė. Beje, ši prezentacija yra su garsu, tad nepamirškite spustelėti mažo žalio trikampio juodo kvadrato apačioje.



Na, o štai šią prezentaciją apie patenkintus ir atsidavusius klientus prisiminiau užėjes į "Gusto blyninę", kurioje po kokių 25 minučių sėdėjimo ir laukimo supratau, kad tikriausiai esu "nematomas žmogus" ir todėl prie manęs niekas iš aptarnaujančio personalo neprieina. Kadangi sėdejau prie staliuko pačiame blyninės viduryje ir nenorėjau mojuoti rankomis, meiliai šypsotis, mirgsėti, urgzti ar kaip nors kitaip stengtis atkreipti pro šalį bėgiojančio personalo dėmesį, todėl galiausiai atsistojau ir nuėjau į kitą šalimais esančią viešojo maitinimo įstaigą.



Tačiau šiandien skaitydamas štai šį skundą pagalvojau, kad gal tiesiog reikėjo maistą užsisakyti ir pasiimti pačiam?

2007-07-04

Dar viena gera prezentacija

Guy Kawasaki - The Art of Innovation
55:38
Guy Kawasaki at the 2007 Event Marketer Conference


Kaip jau tikriausiai supratote, esu šiek tiek pasimaišes ant gerų prezentacijų. Štai dar viena, kuria noriu pasidalinti su jumis, o ją aptikau benaršydamas po Prezentation Zen. Ji nėra trumpa, tačiau jeigu surasite laiko, tikrai verta pasižiūrėti iki galo.

2007-06-28

Peticija: Šalin duoną ir žaidimus, duokit daugiau ....dokumentikos

Kadangi Lietuvos televizijos interneto svetainėje teigiama, kad LTV yra "vienintelė visuomeninė televizija Lietuvoje", kuri "transliuoja Lietuvos žiūrovams kokybiškas informacines, šviečiamasias, kultūrines ir pramogines programas", nusprendžiau, kad ir aš, tūlas mokesčių mokėtojas, galiu pareikšti savo nuomonę apie tai, kas turėtų būti įtraukta į šios televizijos ateinančio sezono programų tinklelį. Šaunu, kad LTV nenusileidžia komerciniams TV kanalams ir sugeba sukurti įvairius šokių ir dainų "dešimtukus" ir "dvidešimtukus", kurie, nors ir abejotinos vertės (čia mano asmeninė nuomonė), tačiau prie "žydrojo ekrano" neabejotinai surenką gausų tokio laidų žanro gerbėjų būrį. Vis dėlto, šios "visuomeninės televizijos" programoje aš jau senokai pasigendu geros dokumentikos pasakojančios apie įvairius pasaulyje vykstančius įvykius. O juk pasirinkimas to, ką būtų galima parodyti, yra tikrai nemažas - "The Corporation", "The Power of Nighmares", "Death in Gaza", "The Czech Dream" - išvardinau tik kelis neseniai matytus ir neblogą įspūdį palikusius užsienio režisierių dokumentinius filmus, kuriuos, mano manymu, turėtų išvysti kuo daugiau tautiečių.

Na, o pradėti būtų galima, kad ir nuo šių metų Oskaro (ir ne tik) laimėtojo dokumentikos kategorijoje - "An Inconvienent Truth" (Nepatogi tiesa), kuriame buvęs JAV viceprezidentas Al'as Gore'as įtikinamai pasakoja apie tai, kas yra globalinis atšilimas ir kaip jis paveiks mūsų netolimą ateitį. Jeigu kai kuriose Vakarų Europos šalyse šis dokumentinis filmas yra privalomai rodomas mokyklose pradinių klasių mokiniams, tad kodėl jis negalėtų būti parodytas per mūsų nacionalinę (ir visuomeninę) televiziją? Juk pagal sąmoningumo lygį klimato atšilimo srityje, lyginant su Vakarų Europos gyventojais, statistinis lietuvis greičiausiai atitiktų pradinių klasių moksleivio lygmenį.

Jeigu ir tu pritari šioms mano mintims, pasirašyk elektroninę peticiją, kurį liepos 31 dieną bus išsiųsta Lietuvos televizijos vadovams. Persiųsk šią informaciją savo draugams ir paprašyk, kad ir jie prisidėtų prie šios iniciatyvos. O jeigu rašai internetinį dienoraštį - įdėk į jį šią nuorodą ir paprašyk savo dienoraščio skaitytojus taip pat nelikti abejingiems.

2007-05-31

We're not gonna make, folks



"I don't think we're gonna make it" - sako John Doerr savo kalbos apie klimato atšilimą metu. Ir nors paskui jis pradeda pasakoti apie įvairias iniciatyvas (pvz. tarptautinį mažmeninės prekybos tinklą "Walmart", kuris pradėjo mažinti energijos suvartojimą savo prekybos centruose), aš jam pritariu - "We're not gonna make it, folks". Aš manau, kad kryžkelė, kurioje mes, žmonės, galėjome pasirinkti kitą kryptį, liko toli už mūsų nugaros, todėl tokios iniciatyvos, kaip" žalia" energija, šiukšlių rūšiavimas ar ekologiškas gyvenimo būdas geriausiu atveju tik šiek tiek pristabdys tai, kas yra neišvengiama. Panašios nuomonės buvo ir dr. B.Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikos skyriaus viršininkė, su kuria teko dalyvauti vienoje "Žinių radijas" laidoje apie klimato kaitą ir su kuria pertraukos metu mes pasidalinome savo apmastymais apie galimybę sustabdyti šį procesą. Be to, daugybė žmonių nelabai susimąsto apie šios problemos aktualumą ir galimas šio reiškinio pasekmes, kurias pajusime ir mes patys. Daugelis mano pašnekovų pabrėždavo, kad tai yra ateinančių kartų problema, todėl kodėl mes (t.y. gyvenantys šiandien) turėtume rūpintis tuo, kas įvyks galbūt po 100 metų, o galbūt ir dar vėliau? "Na, ir kas čia blogo? - gūžteli jie pečiais, kaip koks tūlas vinilines plokšteles besukinėjantis disk žokėjas - "Juk šiluma kaulų nelaužo, todėl mes už globalinį atšilimą".

Susipažinkite su Henriu



Štai dar viena dėmesio verta prezentacija, kurios autorius laimėjo Slideshare.net geriausios prezentacijos konkurse antrą vietą. Šiame konkurse dalyvavo daugiau nei 400 žmonių, o jų prezentacijas galite rasti štai čia. Prezentacijas vertino Guy Kawasaki, Bert Decker, Garr Reynolds (rekomenduoju retkarčiais apsilankyti jo bloge, jeigu norite išsiskirti su savo prezentacija) ir Jerry Weissman, kurio knyga "Pergalinga prezentacija: menas papasakoti savo istoriją" yra išversta ir į mūsų kalba.

Sulčių baras su požiūriu

Taip, taip, čia tas pats sulčių baras "Sanga", įsikūręs siauroje Totorių gatvėje, kurio darbuotojai tą dieną, kai prie Seimo būriavosi prieš modifikuotus organizmus susirinkę žalieji, ant sulčių baro durų užkabino štai tokį skelbimą - "Baras uždarytas. Išėjome protestuoti prieš GMO!" (gerbiamieji "Sangos" darbuotojai, atleiskite, jeigu mano pateiktas skelbimo tekstas skiriasi nuo originalo, nes man šią istoriją papasakojo vienas kolega, kuris po sočių pietų nusprendė išlenkti stiklinę gaivių sulčių - tikėtina, kad skelbimo turinio jis neatpasakojo visiškai tiksliai). Tačiau tai nėra vienintelė priežastis dėl kurios verta užsukti į šią vietą. Čia verta užeiti todėl, kad

  1. "Sangoje" labai skanios sultys;
  2. o be to, šiame sulčių bare dirba labai simpatiškos ir visada besišypsančios merginos, kurios tau padės apsispręsti, kokias sultis gersi šiandien (vieną dieną, gerdamas sultis ir žiūrėdamas kaip jos dirba, aš ilgai laužiau galvą bandydamas prisiminti, kurioje dar paslaugas teikiančioje įstaigoje Lietuvoje man teko susidurti su tokiu mielu ir paslaugiu personalu, tačiau joks pavadinimas man taip ir neatėjo į galvą;
  3. ir dar, tu ten rasi įvairių prekių, kurios (jeigu tau rūpi) padės sumažinti tavo poveikį aplinkai;
  4. na, o gerdamas sultis galėsi neskubėdamas pavartyti "The Ecologist" . Kažkada esu rašęs, kad nežinau ką daryti su perskaitytais "The Ecologist" žurnalais, kuriuos prenumeruoju. Į biblioteką neatiduosi, o išmesti - gaila, nes norisi, kad juos perskaitytų kuo daugiau žmonių. Tačiau išgirdęs savo bendradarbio pasakojimą apie sulčių barą su požiūriu aš supratau, kad žurnalo išmesti nebereikės.

Todėl, jeigu mėgsti natūralias sultis savo piniginės turinį išleisk ne "Maksimoje", o "Sangoje"

2007-05-30

Identity 2.0

Štai kaip turi atrodyti beveik ideali prezentacija! Deja, tokių prezentacijų ir pranešėjų nėra labai daug. Sakyčiau, gal kokia 1 iš 100 yra verta auditorijos dėmesio. O tuo tarpu likusios 99, kurios gali būti apie visiškai skirtingus dalykus, greičiausiai turės vieną bendrą bruožą - žiovulį ir nuolatinį žvilgčiojimą į laikrodį bandančius paslėpti klausytojus.