Nepatogi tiesa-2 ?

Po Al Gore "Inconvienent Truth" pasirodė dar vienas panašus dokumentinis filmas, kuris šiuo metu klaidžioja po Amerikos kino teatrus. Šį filmą būtinai reikės pasižiūrėti, kai tik jis bus išleistas DVD formatu.

Amen Vingio parkui?

Kai sužinai, kad turtingi vyrukai, kurie be didelių skrupulų iškapojo (apie viską pagalvota?) geomorfologiniame draustinyje augančius medžius ant Ozo kalno, netrukus pradės panašaus skardinio monstro statybas visai šalia mūsų Vingio parko, pasidaro kažkaip neramu dėl šimtamečių pušų ir kitų šiame nuostabiame parke augančių medžių.
Jeigu tikite, kad jūsų "elektroninis parašas" gali kažką pakeisti, spauskite šią nuorodą.

Nenuobodi prezentacija

Štai dar viena nenuobodi prezentacija (o tokių, deja, nėra labai daug), kurią radau Slideshare svetainėje. Netrukus planuoju į Slideshare svetainę įkelti ir kelis savo darbus – bus labai įdomu išgirsti jūsų įvertinimus.

| View | Upload your own

F**K copyrights?

Žinau, žinau ... dėl laiko stokos visiškai apleidau savo dienoraštį, tačiau netrukus reikalai turėtų keistis į gerąją pusę. O tuo tarpu pasižiūrėkite profesoriaus Larry Lessig‘o prezentaciją apie tai, kodėl copyrights aren‘t good for you. Nereali prezentacija. Kaip, beje, ir profesorius L.Lessig'as, kurio dar viena prezentacija ta pačia tema yra šiek tiek žemiau.

Death by Powerpoint

Po poros savaičių pajūtyje be Tv ir kompiuterio šiandien įsijungęs savo "senuką" kompiuterį šiek palandžiojau po internetą ir suradau štai šią prezentaciją apie tai, kaip "nenudobti" klausytojo su Powerpoint'o prezentacijos pagalba. Kol kas tiek. Kai už lango vis dar nesitraukia karšta vasara, labai sunku surasti laisvo rašinėjimams virtualioje erdvėje.

Nematomas žmogus lieka nevalges

Štai dar dvi prezentacijos, kurios atkreipė mano dėmesį ir kuriomis nusprendžiau pasidalinti su tais keliais lankytojais, kurie retkarčiais užklystą į šį dienoraštį. Profesoriaus L.Lessig'o prezentacija, mano kuklia nuomone, yra tobulybės viršunė. Beje, ši prezentacija yra su garsu, tad nepamirškite spustelėti mažo žalio trikampio juodo kvadrato apačioje.



Na, o štai šią prezentaciją apie patenkintus ir atsidavusius klientus prisiminiau užėjes į "Gusto blyninę", kurioje po kokių 25 minučių sėdėjimo ir laukimo supratau, kad tikriausiai esu "nematomas žmogus" ir todėl prie manęs niekas iš aptarnaujančio personalo neprieina. Kadangi sėdejau prie staliuko pačiame blyninės viduryje ir nenorėjau mojuoti rankomis, meiliai šypsotis, mirgsėti, urgzti ar kaip nors kitaip stengtis atkreipti pro šalį bėgiojančio personalo dėmesį, todėl galiausiai atsistojau ir nuėjau į kitą šalimais esančią viešojo maitinimo įstaigą.



Tačiau šiandien skaitydamas štai šį skundą pagalvojau, kad gal tiesiog reikėjo maistą užsisakyti ir pasiimti pačiam?

Dar viena gera prezentacija

Guy Kawasaki - The Art of Innovation 55:38 Guy Kawasaki at the 2007 Event Marketer Conference

Kaip jau tikriausiai supratote, esu šiek tiek pasimaišes ant gerų prezentacijų. Štai dar viena, kuria noriu pasidalinti su jumis, o ją aptikau benaršydamas po Prezentation Zen. Ji nėra trumpa, tačiau jeigu surasite laiko, tikrai verta pasižiūrėti iki galo.

Peticija: Šalin duoną ir žaidimus, duokit daugiau ....dokumentikos

Kadangi Lietuvos televizijos interneto svetainėje teigiama, kad LTV yra "vienintelė visuomeninė televizija Lietuvoje", kuri "transliuoja Lietuvos žiūrovams kokybiškas informacines, šviečiamasias, kultūrines ir pramogines programas", nusprendžiau, kad ir aš, tūlas mokesčių mokėtojas, galiu pareikšti savo nuomonę apie tai, kas turėtų būti įtraukta į šios televizijos ateinančio sezono programų tinklelį. Šaunu, kad LTV nenusileidžia komerciniams TV kanalams ir sugeba sukurti įvairius šokių ir dainų "dešimtukus" ir "dvidešimtukus", kurie, nors ir abejotinos vertės (čia mano asmeninė nuomonė), tačiau prie "žydrojo ekrano" neabejotinai surenką gausų tokio laidų žanro gerbėjų būrį. Vis dėlto, šios "visuomeninės televizijos" programoje aš jau senokai pasigendu geros dokumentikos pasakojančios apie įvairius pasaulyje vykstančius įvykius. O juk pasirinkimas to, ką būtų galima parodyti, yra tikrai nemažas - "The Corporation", "The Power of Nighmares", "Death in Gaza", "The Czech Dream" - išvardinau tik kelis neseniai matytus ir neblogą įspūdį palikusius užsienio režisierių dokumentinius filmus, kuriuos, mano manymu, turėtų išvysti kuo daugiau tautiečių.

Na, o pradėti būtų galima, kad ir nuo šių metų Oskaro (ir ne tik) laimėtojo dokumentikos kategorijoje - "An Inconvienent Truth" (Nepatogi tiesa), kuriame buvęs JAV viceprezidentas Al'as Gore'as įtikinamai pasakoja apie tai, kas yra globalinis atšilimas ir kaip jis paveiks mūsų netolimą ateitį. Jeigu kai kuriose Vakarų Europos šalyse šis dokumentinis filmas yra privalomai rodomas mokyklose pradinių klasių mokiniams, tad kodėl jis negalėtų būti parodytas per mūsų nacionalinę (ir visuomeninę) televiziją? Juk pagal sąmoningumo lygį klimato atšilimo srityje, lyginant su Vakarų Europos gyventojais, statistinis lietuvis greičiausiai atitiktų pradinių klasių moksleivio lygmenį.

Jeigu ir tu pritari šioms mano mintims, pasirašyk elektroninę peticiją, kurį liepos 31 dieną bus išsiųsta Lietuvos televizijos vadovams. Persiųsk šią informaciją savo draugams ir paprašyk, kad ir jie prisidėtų prie šios iniciatyvos. O jeigu rašai internetinį dienoraštį - įdėk į jį šią nuorodą ir paprašyk savo dienoraščio skaitytojus taip pat nelikti abejingiems.

We're not gonna make, folks

"I don't think we're gonna make it" - sako John Doerr savo kalbos apie klimato atšilimą metu. Ir nors paskui jis pradeda pasakoti apie įvairias iniciatyvas (pvz. tarptautinį mažmeninės prekybos tinklą "Walmart", kuris pradėjo mažinti energijos suvartojimą savo prekybos centruose), aš jam pritariu - "We're not gonna make it, folks". Aš manau, kad kryžkelė, kurioje mes, žmonės, galėjome pasirinkti kitą kryptį, liko toli už mūsų nugaros, todėl tokios iniciatyvos, kaip" žalia" energija, šiukšlių rūšiavimas ar ekologiškas gyvenimo būdas geriausiu atveju tik šiek tiek pristabdys tai, kas yra neišvengiama. Panašios nuomonės buvo ir dr. B.Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikos skyriaus viršininkė, su kuria teko dalyvauti vienoje "Žinių radijas" laidoje apie klimato kaitą ir su kuria pertraukos metu mes pasidalinome savo apmastymais apie galimybę sustabdyti šį procesą. Be to, daugybė žmonių nelabai susimąsto apie šios problemos aktualumą ir galimas šio reiškinio pasekmes, kurias pajusime ir mes patys. Daugelis mano pašnekovų pabrėždavo, kad tai yra ateinančių kartų problema, todėl kodėl mes (t.y. gyvenantys šiandien) turėtume rūpintis tuo, kas įvyks galbūt po 100 metų, o galbūt ir dar vėliau? "Na, ir kas čia blogo? - gūžteli jie pečiais, kaip koks tūlas vinilines plokšteles besukinėjantis disk žokėjas - "Juk šiluma kaulų nelaužo, todėl mes už globalinį atšilimą".

Susipažinkite su Henriu

Štai dar viena dėmesio verta prezentacija, kurios autorius laimėjo Slideshare.net geriausios prezentacijos konkurse antrą vietą. Šiame konkurse dalyvavo daugiau nei 400 žmonių, o jų prezentacijas galite rasti štai čia. Prezentacijas vertino Guy Kawasaki, Bert Decker, Garr Reynolds (rekomenduoju retkarčiais apsilankyti jo bloge, jeigu norite išsiskirti su savo prezentacija) ir Jerry Weissman, kurio knyga "Pergalinga prezentacija: menas papasakoti savo istoriją" yra išversta ir į mūsų kalba.

Sulčių baras su požiūriu

Taip, taip, čia tas pats sulčių baras "Sanga", įsikūręs siauroje Totorių gatvėje, kurio darbuotojai tą dieną, kai prie Seimo būriavosi prieš modifikuotus organizmus susirinkę žalieji, ant sulčių baro durų užkabino štai tokį skelbimą - "Baras uždarytas. Išėjome protestuoti prieš GMO!" (gerbiamieji "Sangos" darbuotojai, atleiskite, jeigu mano pateiktas skelbimo tekstas skiriasi nuo originalo, nes man šią istoriją papasakojo vienas kolega, kuris po sočių pietų nusprendė išlenkti stiklinę gaivių sulčių - tikėtina, kad skelbimo turinio jis neatpasakojo visiškai tiksliai). Tačiau tai nėra vienintelė priežastis dėl kurios verta užsukti į šią vietą. Čia verta užeiti todėl, kad

1. "Sangoje" labai skanios sultys;
2. o be to, šiame sulčių bare dirba labai simpatiškos ir visada besišypsančios merginos, kurios tau padės apsispręsti, kokias sultis gersi šiandien (vieną dieną, gerdamas sultis ir žiūrėdamas kaip jos dirba, aš ilgai laužiau galvą bandydamas prisiminti, kurioje dar paslaugas teikiančioje įstaigoje Lietuvoje man teko susidurti su tokiu mielu ir paslaugiu personalu, tačiau joks pavadinimas man taip ir neatėjo į galvą;
3. ir dar, tu ten rasi įvairių prekių, kurios (jeigu tau rūpi) padės sumažinti tavo poveikį aplinkai;
4. na, o gerdamas sultis galėsi neskubėdamas pavartyti "The Ecologist" . Kažkada esu rašęs, kad nežinau ką daryti su perskaitytais "The Ecologist" žurnalais, kuriuos prenumeruoju. Į biblioteką neatiduosi, o išmesti - gaila, nes norisi, kad juos perskaitytų kuo daugiau žmonių. Tačiau išgirdęs savo bendradarbio pasakojimą apie sulčių barą su požiūriu aš supratau, kad žurnalo išmesti nebereikės.

Todėl, jeigu mėgsti natūralias sultis savo piniginės turinį išleisk ne "Maksimoje", o "Sangoje"

Identity 2.0

Štai kaip turi atrodyti beveik ideali prezentacija! Deja, tokių prezentacijų ir pranešėjų nėra labai daug. Sakyčiau, gal kokia 1 iš 100 yra verta auditorijos dėmesio. O tuo tarpu likusios 99, kurios gali būti apie visiškai skirtingus dalykus, greičiausiai turės vieną bendrą bruožą - žiovulį ir nuolatinį žvilgčiojimą į laikrodį bandančius paslėpti klausytojus.

Kaip atsikratyti įkyruolio

Jeigu prie tavęs autobuse, toleibuse ar lėktuve pristojo koks nors prašalaitis, kuris niekaip nepalieka tavęs ramybėje, gal būt jo atsikratyti tau padės štai šie patarimai:

1. atidaryk savo nešiojamo kompiuterio krepšį (žinoma, jeigu tu jį turi, priešingu atveju gali toliau nebeskaityti);
2. lėtai ir ramiai iš krepšio ištrauk kompiuterį;
3. įjunk ir atidaryk kompiuterio ekraną;
4. tai darydamas įsitikink, kad kompiuterio ekranas yra gerai matomas ir ramybėje tavęs nepaliekančiam įkyruoliui;
5. atsidaryk elektroninio pašto laišką su apačioje esančia nuoroda;
6. užmerk akis ir pasukęs veidą dangaus link;
7. spustelk šią nuorodos http://www.thecleverest.com/countdown.swf

Jeigu taip padarysi, būtinai sugrįšk (kai galėsi) ir parašyk komentarą, kaip sekėsi.

O jei rimtai, dar studentavimo laikais turėjau labai panašų nuotykį Čekijoje. Tąkart su būreliu bičiulių leidome karštas vasaros dieneles vienoje poilsiavietėje šalia didžiulio ežero. Vakarais susėsdavome nedidelėje lauko kavinėje ir linksmai liurlindami skanų (ir pigų) čekišką alų blevyzgodavome iki paryčių. Vieną tokį linksmą pavakarį prie mūsų stalo atlingavo gerai įkaušęs vietinis, kuris kartu su savo kompanija plempė alų toje pačioje kavinėje. Buvo akivaizdu, kad vyrukas, kuris ganėtinai sunkiai laikėsi ant kojų, prie mūsų stalo sustojo ne šiaip sau. Šiek tiek pasvyravęs ir patylėjęs jis ištraukė savo ranką iš kišenės, parodė, kad saujoje tvirtai sugniaužęs laiko granatą ir, kol mes dar nebuvome spėję ir mirktelėti, staigiu mostu ištraukęs granatos žiedą padėjo ją mūsų stalo viduryje ir movė šalin. Matyt, kad mano savisaugos instinktas buvo neblogai išlavintas, kadangi jau sekančią akimirką aš kūlvirsčiais liuoktelėjau per gana aukštą kavinės tvorą. Iš paskos į visas puses vartydami kėdes ir stumdydami staliukus skuodė mano bičiuliai, jais pasekė prie gretimų staliukų sėdėję kiti vietiniai poilsiautojai. Tik vienas iš mano draugų, kuris iš netikėtumo visiškai prarado amą, liko sėdėti prie stalo negalėdamas atplėšti akių nuo priešais jį gulinčio metalo gabalo. Na, o kas buvo toliau? Nieko. Tiesiog iš kažkur ir vėl atsirado sprogmens savininkas, kuris paėmė granatą ir įstatęs į vietą žiedą bei spragtelėjęs jungikliu, prisidegė iš burnos styrančią cigaretę.

Vilnius-Kaunas-Vilnius

Vakar vakare pasiknaisiojau savo "archyvuose" ir aptikau du apdulkėjusius kompaktus su trumpais filmais, kuriuose yra "įamžinti" prieš kelis metus įvykę mūsų maratonai su riedučiais. Vieną filmą jau įmečiau į Google Video, kitas šiuo metu vis dar kraunasi (turiu pripažinti, kad šitas "krovimas" yra velniškai lėtas procesas - štai vakar vakare, bekraudamas filmą ir benagrinėdamas naujojo blogo galimybes, aš taip užsikabliavau, kad pradėjęs nebegalėjau sustoti, tad prie kompiuterio prasėdėjau beveik iki penkių valandų ryto), todėl prie šio įrašo dar žadu sugrįšti šiek tiek vėliau. O tuo tarpu, jeigu turite maždaug 30 minučių laisvo laiko ir norite pamatyti, kaip galima per šiek tiek daugiau nei devynias valandas savo kojomis suvažinėti iš Vilniaus į Kauną ir atgal - būkite mano svečiais.



O štai ir kitas video, kuriame galite pasižiūrėti patį pirmąjį, t.y. 2002 metų vasaros pradžioje įvykųsi riedučių maratoną, kuris prasidėjo nuo Vilniaus ir baigėsi prie Kauno rotušės. Šis maratonas buvo savotiška avantiūra, kadangi negavome oficialaus leidimo važiuoti autostrada. Nusiuntęs prašymą į Kelių policiją po kelių dienų sulaukiau skambučio iš tūlo komisaro, kuris mandagiai pasiteiravo, ar aš žinąs, kiek avarijų įvyksta autostrados atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno ir pasakė, kad mums leidimo neduos. Kai aš atšoviau, kad mes vis tiek važiuosime, komisaras subtiliai užsiminė apie galimybę "užsidirbti" 500 Lt dydžio baudą ir, palinkėjęs geros dienos, padėjo telefono ragelį. Pasitarę tarpusavyje nusprendėme žygio neatšaukti. Taip ir važiavome tuos 100 kilometrų už kiekvieno posūkio tikėdamiesi išvysti mūsų belaukiančius policijos pareigūnus. Šio filmo trukmė yra taip pat šiek tiek daugiau nei 30 minučių, todėl, jeigu taupote laiką, rekomenduočiau pasižiūrėti 2003 metų maratono video. Nors man jie abu yra velniškai mieli.

25 būdai

Suradęs štai šią prezentaciją ir vėl prisiminiau kovo 25 dieną įvykusią pirmąją Lietuvos blogerių konferenciją. Nors, deja, aš pats šiame renginyje sudalyvauti ir negalėjau, tačiau Blogas.lt svetainėje (ir ne tik) buvo pakankamai filmuotos medžiagos (ir ne tik), kurią pasižiūrėjęs kiekvienas galėjo susidaryti pakankamai objektyvų įspūdį apie tai, kas per renginys įvyko Europos verslo centre.

Tačiau panašu, kad gyvenime visko į atskiras lentynėles taip paprastai nesudėliosi - peržiūrėjęs visas 28 kategorijas nedrįsčiau pasakyti, kad mano blogas galėtų priklausyti tik vienai iš jų. Greičiausiai tai galėtų būti Insight, Life, Detractor ir Review Blogging mišinys. Laikas parodys, kaip yra iš tikrųjų. Juk galų gale tai yra tik vienas iš pirmųjų mano įrašų.

Emigracija

Štai ir viskas. Pagaliau nusprendžiau pasakyti "atia" Blogas.lt. Vieną dieną ūmai išgaravo mano tautinis patriotizmas, todėl susikroviau savo virtualias "šmutkes" ir patyliukais išmoviau, kaip koks skalsesnės užjūrio duonos kasnio ištroškęs lietuvis emigrantas ( o gal kaip tūlas kubilius ar kubilas?) į Blogger.com už uždarytų durų palikęs kelis šimtus našlaičiais virtusių mano įrašų.

Prisipažinsiu, atsisveikinti nebuvo labai sudėtinga. Taip, sutinku, kad Blogas.lt nemažai prisidėjo prie internetinių dienoraščių (blogų) populiarinimo mūsų šalyje ir netgi padėjo surengti pirmąją blogerių konferenciją (tiesa, įtariu, kad ne be tiesioginio išskaičiavimo sau, tačiau tai tikriausiai yra savaime suprantama, nes, kaip pasakė tūlas piktadarys iš vieno veiksmo filmo, kurio pavadinimo jau nebeprisimenu ...' there's nothing personal, it's just pure business').

Taigi, pasvėręs visus pros ir cons nusprendžiau, kad arba reikia dėti tašką ir baigti savo internetinio "žurnalisto" karjerą arba pasiieškoti naujos pastogės, kurios "šeimininkas" būtų svetingesnis, t.y. taip dažnai nebūtų problemų su prisijungimu prie blogo arba paspaudus "Publikuoti", staiga nedingtų ką tik užbaigtas rašyti naujas įrašas (šita nenumatyta, tačiau gana dažnai pasitaikanti Blogas.lt "funkcija" užknisdavo labiausiai). O dar tas juokingas 2 litų mokestis už, atseit, profesionalią blogo versiją, kurios didžiausias privalumas yra tas, kad už tokį menką mokestį "nužudai" įkyrią reklamą. Kadangi nesu labai išrankus, po nedidelių klajonių ir šiek tiek padvejojęs (labai knietėjo išbandyti Typepad.com, tačiau pamatęs mėnesį paslaugos mokestį nutariau, kad dar ne metas) nusprendžiau laikinai (kokiems 200 įrašų) apsistoti Blogger.com.